?

Log in

mm? [entries|friends|calendar]
Kristina




[ userinfo | livejournal userinfo ]
[ calendar | livejournal calendar ]

Apie kultūrinius skirtumus [22 Oct 2012|07:54pm]
Pamenu, prieš trejetą metų, atvažiavus salon, sakiau kad nu niekaip su anglišku vyr.lyt.aCtovu neišgyvenčiau. Kultūriniai skirtumai, stereotipai, i fsio takoje. Nes nu kaip, pradžioj stereotipiškai anglus įsivaizdavau - raumeningi ir/arba pilvoti futbolo fanai, su daug f raidžių žodyne, olous buteliu, sysiojimu ant el-tė seimo rūmų ir karšta bulve burnoj (toks angliškas akcentas) arba skrybėliuoti, kultūringi, arbatą geriantys su atlenktu mažuoju piršteliu ir karšta bulve burnoj (toks angliškas akcentas).
Kadangi pati savęs priskirt negalėjau nei toms kur žiemą/vasarą su miniakais plikom kojom (man vilnonės kojinės labiau prie širdies), nei toms kur skrybėliuotos aukštuomenės damos su binokliu žirgų lenktynėse (kamon, taigi šiauliaiska mergikė, praktiškai iš tundros), tai jokios logikos poruotis su anglišku vyr.lyt.actovu nemačiau.
Bet shit love happens. Jau du metai kartu. Negirsiu labai, nes ne parodai/pardavimui savo mieliausią išstatau, bet nu nuskilo man nesvietiškai. Bet aš ne apie tai. Aš apie kultūrinius skirtumus.

Žostkas nesusisusi (-kalbėjimas, -supratimas) buvo su labai paprastu žodeliu OK. Kaip ir nieko mandro, all correct. Jokių neigiamų kanotacijų ir išsidirbinėjimų net ir nesugalvosi. Bet nu mano smegenėlės kitaip susisukusios. Suradau kaip prisikinst.
Pirmiausia su tuo 'are you ok?' Nu kažkaip nepatogu būdavo po to klausimo. Vos ne mechaniškai nusivalydavau zūbus (gal kur išsitepus?), bėgdavau į tūliką apsižiūrėt iš visų pusių ir galvodavau negi ne ok atrodau, kad klausia. Taip ir kankidavaus su tuo klausimu pusdienį paskui galvodama, na kas KAS? su manim ne ok. Na, pas mus klausia 'ar tau viskas gerai?' tik tada, kai arba atrodai lyg tuoj tuoj numirsi, arba kai tris savaites dingai, nekėlei ragelio ir staiga apsireiškei. Įtariu, čia išsilavinimo spragos. Apie haudiujiudū per anglų pamokas pasakojo (kur mandrai po pamokų sakydavom viens kitam idi f3,14zdu), bet apie ajūoukei zarazos nutylėjo. Taip ir kankinuos. 
 Kitas nesklandumas su tuo paprastu dviejų raidžių žodeliu - kai jis naudojamas vietoj galvos palingavimo. Nes na kaip - aš tai galiu lygu dėt tarp oukei ir tarp gerai. Jis toks pritarimo, sutarimo ir teigiamo atsakymo miksas. Ir va kai tu tūlam mylimam anglui sakai kad tave užklupo kokia nesvietiška bėda (tornadas, bobutė numiro, katinėlis medy, PMS'as, nieksmanęsnemyli, nagas nulūžo, darbe stresas, patekau į avariją - tinkamą pabraukti), o anas sako 'OK'. Jopštvairogės, nu visai tas reikalas NEOK. Visai visai. Bet tai taip: -labas, man koja sulūžo. -ok. Nou its not oukei. Nou nou nou, spyk nou ingliš, aj kam from Barselona. Ir taip galvą į sieną tdš tdš tdš. 
Fiuf, pasiguodžiau.

Iš tikrųjų tai chebra mane išvarė į svetainę ir neleidžia niekur namų teritorijoj judėt. Mano nosis kalba apie skanius pyragus, ausys - apie vyniojamą popierių ir žopoj čiuju, kad rytoj turėsiu ankstyvus gimtadieninius pusryčius į lovą. Kas iš esmės nėr blogai, bet pabambėt netrukdo.
3 comments|post comment

isn't it ironic, don't you think? [25 Aug 2012|10:16pm]
Jau daugiau kaip tris mėnesius gyvenam naujuose namuose. Ten tų - svajonių. Ir bene tik antras savaitgalis, kai neturim svečių. Nes juk vasara, jūra, šašlykai, nu ir šiaip mes faini :)

Tai po ilgos darbinės išprotėjusios savaitės nusprendžiau apsimest gera. 
Atsikėliau anksčiau, užsidėjau išeiginius triūsikus, žiurstą, baltas tapkes, gumines pirštines iki kelių alkūnių ir pradėjau savo misiją X. Čia jums ne šuns papS nucackint visus pakampiukus, iššveist, išplaut, išblizgint nepasiekiamas vietas (vis dar nekenčiu reliatyvumo dievų - veidrodžių ir stiklų), nukariaut vorus, dulkių kamuolius po sofom, surūšiuot šovinius (vaikų tai daug ir visi karingi), iššluot visokius lapus ir kt šūdeliokus iš abiejų namo pusių, eliminuot piktžoles ir vis dar sugebėt po to su žmonėm bendraut.
Nes nu MŪ. Kai išsiplauni grindis ir viską labai blizgiai ir nuostabybiškiausiai išpiderasini, kad net musė paslystų - būtinai atsitinka meleonas ČP. Kaip miltai ant grindų. Sultys - irgi. Kaip išsitaškiusi uogienė metro spinduliu (gaudžiau šaukštelį ir tėkštelėjau ne tik ant stalo, bet ir ant spintelės, ant grindų, ant kelnių, tik luboms nekliuvo). Kaip niekada nekliūvantis slenkstis su saldžios arbatos puodeliu rankose. Kai škacikė purvinom pėdom namo parėjusi (luboms ačiūdie šįkart irgi nekliuvo; bet tik joms).
Ir viskas per vieną dieną. Per tą vieną dieną, kai atsikeli anksčiau, užsidedi išeiginius triūsikus, žiurstą ir baltas tapkes. 

Tik paskui nereikia klausti 'ou, ar tau viskas gerai?', 'kokia bitė rūron įkando?' ir panašių nesąmonių.
Nes miltai. Sultys. Uogienės. Arbatos. Katės.
Visus žudyt. Pageidautina triskart. Įvairiais būdais.

Niekas, aišku nuo namų tvarkymo dar nemirė, bet rizikuot vistiek nepatartina.
Drįstu teigti, kad labai kenkia sveikatai. Ypač aplinkinių. Ypač psichinei.
post comment

nom nom nom [07 Apr 2012|10:22pm]
Velykasai. Tokia soti diena gavosi. Ir spalvinga. Violetava (nes tik tokią spalvikę teturėjau kiaušiniams).
Tai besivioletavinant ir bekemšant skrandį, paatrajojau ir minčikėse.

nom nom nom atrajojimaiCollapse )

3 comments|post comment

demokratija ir dietos [28 Feb 2012|08:00pm]
Darbe priverstinai (minėjau posto pavadinime demokratiją, ane?) kolektyviai klausomės šūdino radijo. Ne russkoje radio, bet vistiek. Be bejoncių, gagų, marsiečių ir kt. šlamšto, va reklamos kartais visai pralinksmina. Viena tokia fainuolė buvo apie weight watchers  (vertimas laisvas ir tyčia netaisyklingas):
'ajajaj ojojoj ujujuj kaip gerai atrodai. gal tu ant dietos?'
'nenene, aš ne ant dietos, aš ant žaidimo'
jū dount nyd daiets, its e geim jū plei tiu lūz vei-g-h-t

Aga, vienas toks kaip tik darbe per pietus ir žaidžia. Normalus augęs vyras, o jau antra savaitę vien pomidorus ir salierus per pietus kremta. Nenene, čia visai ne dieta. Tikrai-tikrai. Labai žaismingą veidą nutaiso kai paklausiu 'rabbit food again?'. Nu tokį žaismingą, kad mano širdis plyšta, negalėdama tinkamai pasirinkt: DUOT jam normalų kepsnį ir olous ar DUOT snukin.

Išvis būna labai smagi kategorija žaidžiančių dietą žmonių. Ne, čia ne apie kalafjorus.
Pvz kur geria nesaldintą kavą (nors ir jiems neskanu, bet taigi kalorijos!), bet būtinai sausos grietinėlės porą šaukštelių įsimeta. Arba valgo sausą, t.y. be sviesto, be sūrio sumuštiaką (duona+kumpis) per pietus, kad nebūtų per riebu, o per trumpą pertraukėlę ramiai sau sušlamščia čipsų paką.
Gal čia aš ko nesuprantu - gal čia greity esmė? Jei paslapčia ir labai labai greitai - tai kalorijos nespėja ant pilvo ir liaškų susimest. Tada musiau tik į papus nukeliauja. Aš ir tokios dietos norėč. Pažaist. O gal ir kokių trijų, nes nuo dviejų dietų vistiek normaliai pilvo neprisikimši.
4 comments|post comment

stiuardesa pa imeni Žanna [13 Oct 2011|09:51pm]
Atostoga.

Keturi čiūmadanai. Vienas - man. Vienas - jam. Rūūūūžavas - jai. Mėlynas su daug lipdukų - dar vienai jai.
Ir dar vienas ekstra. Tokiai mažai stebuklingai princesei, gimusiai šių metų rugsėjo trečią.
Škacikė Goma nagais ir dantimis liūdi, mus išlydėdama. Žino, kad kaimynas niurkys ir lepins gal labiau nei mes.

Rytoj - London. Poryt - Vilnius. Užporyt - Šiauliai. Savaičikė minty.
Kažkaip vis kitaip grįžtasi. Kitomis emocijomis, kitomis spalvomis. Na, ir patys keliaujame daug daugiau.
Kažkada susimąsčiau, kad dabartinės globalizacijos laikais nebėra emigracijos ar imigracijos. Tik migracija. Judesys. Vaizdų, darbų, žmonių, namų kaita. Kaip kad iš kaimo didmiestin, kad vėliau keliais autobusais per pusdienį parsibaladot pas mamą lašinių. Taip tad iš Londono Vilniun plius mažesnis čiūmodanas su lauktuvėm.

Dar norisi jūros, egzaminų ir "Kišenės".
Keptų koldūnų, STROH'o ir black kent.
Pirštų galais per pokalbius iki ryto.
2 comments|post comment

fsio meniajetsia, fsio tečiot [12 Oct 2011|01:51am]
Bet kai kurie dalykai tai nu tooookie tokiepatys kad nimahū (išskyrus apmirusį gyvžurnalį, toks half-live journal).

Pavyzdžiui mano laiko organizavimas kaip buvo kūjovas niekinis, taip ir liko. Aga, viską darau paskutiniu momentu. Sėdžiu dabar prie užrašų, rašau egzamininį darbą (dzieve dzieve, kada aš tuos mokslus pabaigsiu, amžina studentka nedaučka...).
Taigi, po poros metų pertraukos (a la akademinės atostogos savanoriškojo išsitrėmimo salon proga) toliau baiginėju savo mylimą fylasuofyją. Na, vis dar veža. Spausčiau meleoną AJLAIK, jei snukiaknygėj būtų. Kvaila būtų baigus tris su puse metų (iš penkių) taip jamt ir nepabaigt. Tai baiginėju. Naktinėju prie kreditų skirtumų ir fantastiškų temų.
Tafaj kumščius suspaustus metus palaikykit už mane, kad parako rūroj nepritrūktų, a?

Ir čia, Anglikonijose, per porą metų išsilaikiau anglų kalbos kursus užsieniečiams. LEVEL1 ir LEVEL2 ESOL (ingliš kas spykina azer lengvičes). Kadangi viskas skamba kaip geimsuose, tai nutariau jamt AS English (aka advanced, krūtai skamba). Lingvistika, tekstų sudarymo ypatumai; kalbos ir giminės, kalbos ir valdžios santykis. Susmarija, sėdžiu su vien anglais ir analizuoju cockney dialect. Dar zarazos nenorėjo priimt, mat jokių angliškų GSCE egzaminų nelaikius (kas buvo nurodyta kaip būtina sąlyga). Bet tai parašiau 500 žodžių crazy rašinėlį ir anie neatsispyrė mano žavesiui pavargo nuo mano įkyrumo.

Prisiminiau savo VAU jausmą. Begalinį tokį, kai fiziškai pajutau, kad vaikštau tomis pačiomis vietomis ir kalbu ta pačia kalba, kaip paauglystėj (ir vėliau) klausytų dainų atlikėjai ir mylimų knygų rašytojai. Ir šiaip patinka vis daugiau "pagaut" kalbos niuansų. Vis labiau atrast ir vis daugiau suprast. Vaj ir haū.
Kas, kad kalboj išimčių daugiau nei taisyklių. Kas, kad minor sentences pas mane pa defoltu visur ir visaip.

O laiko vis nenusiperku. Neuždirbu tiek. Kad nusipirkt papildomą dieną savaitėj.
Nes ir mergelikėms dėmesiaus reikia. Viena, va, pianistė; kita - gitaristė. O! Radau pas mano trylikinę po čiužiniu apie EMO judėjimą 30 lapų atsispausdinta (na bet vistiek ana sakė, kad jinai per daug plepi ir laiminga, kad emo būtų). Mažėlė komiksus visai klasei paišo ir kopijuoja. Stebuklingos jos pas mane.
[ak tai va kur visas printerio rašalas amžinai dingsta!!!]
O dar kas antrą savaitgalį vaidinam daugiavaikę šeimą. Kai brangiausias pasiima du savo berniukus ir darom ALIAS, Cadoo ar šiaip kreizi fūd party. O dar esu paaukštinta darbe, kuriame jau pusantrų metų sukinėjuos. Ir dar be kelių savaičių metus besukinėdama uodegą, rodydama kaprizus ir stebuklingą charakterį, turiu kątikkątik šviežiai įteiktą sužadėtuvinį briljantą ant piršto. Eto liuboff, sakote?
не мы такие, жизнь такая

Detalės keičiasi, bet ritmas - ne. Taigi, bėgdama pro šalį, norėjau PASIŽYMĖTI sau ir pasauliui, kad nu geresnio daikto nei gyvenimas fig čia gyvenime surasi. O tas meleonas problemikių - unitaZAN!!!
4 comments|post comment

TOTALizatorEI [28 Aug 2011|08:38pm]
Šiaip anglai lengvai pamišę dėl visų lošimų, loterijų, totalizatorių ir panašių a la adrenalino rūron injekcijų.
Vietinės reikšmės fūlės rungtynės - renkam po svarą. Loto meleonZ - renkam po svarą. Arkliukai su numeriukais ant nugarų laksto - po svarą. Šiaip kartą į savaitę - irgi po svarą. Paskui laimingojo bilieto savininkas susirenka visus pinigėlius, nuperka sausainių ant bendro stalo ir tiek. Paprastai apie 50 žmonių žaidžia tą savaitinį rendom rafl (iš kažkur 90 darbuotojų). Kažkada nesusipratusi dėbtelėjau: o tai jeigu po tą svarą kas savaitę į kojinę dėt ir metų gale 54 turėt - ne tas pats išeina? Pažiūrėjo kaip į ne visai pilno proto, nesuprantančią angliškų tradicinių niuansų. Tai gal daugiau neklausiu.
Bet man tai kas, kas kad nepa(r)siduodu ideologijai posvarąi - vistiek prie sausainių stalo dirbu (nom-nom-nom).

Praeitą savaitę buvo topinis ruffle - duodi svarą ir rašai ant lapiuko svorį. Kažkiek ten lbs ir kažkiek ten oz. Pasidomėjau, kas ir kaip - pasirodo, neseniai dekretan išėjusios bendradramblės kūdikio svorį spėja. Laimėtojas susirenka pusę pinigų, kita pusė - kūdikiui.
Nu moka anglai linksmintis, nieko nepridursi.

Aj, buvo pokalbis apie pasaulio pabaigą neseniai.
Tai pasiūliau totalizatorių dėl numatomos datos daryt.
Po svarą.
5 comments|post comment

na figa? [11 Aug 2011|11:03pm]
  Mane žavi. Ne, ne tas žodis. PAtenkina, PAmalonina, PAtinka mano gyvenimas čia ir dabar. Su ritmu, stabilumu, dviejom fantastiškom čiučiundrikėm kasdien ir kas antrą savaitgalį su dar dviem pezučiais čiučiundriukais. Su mylimu, mylinčiu, almoust piorfekt vyru. Darbu, atostogom, draugais, škacike, pietų stalu ir skaniais pietumis ant jo. Penkmečio planais, santaupomis, iššluotomis ir išplautomis grindimis, tvarkingai sudėliotais niekučiais lentynose ir galvoje.
  Bet tai nu ką KĄ su tuo ilgesiu daryt? Kur kartais iš pasalų kaip žvėrys kokis užpuola. Kur klaustuku smilkiniuose tvinksi, kad kažką labai svarbaus pamiršau. Skaudžiai tas alkis per paširdžius. Nemiegotų naktų, gramų ir tonų paieškų ir/ar savipisos, metrų ir kilometrų audinių atraižų, litrų poezijos ir kibirų prozos. Tūkstančio mylėtų ir meleono mylimų žmonių.
Tokia frustruota ir sublimuota. Uota. Ta. Atata. 

Потеряли своё я два военных корабля,
потеряли свой фарватер и не помнят, где их цель
и осталась в их мозгах только сила и тоска.
Непонятная свобода обручем сдавила грудь
и неясно, что им делать или плыть или тонуть,
корабли без капитанов, капитан без корабля
надо заново придумать некий смысл бытия...
на фига?... 


  Rytoj bus dar vienas penktadienis, dar vienas rugpjūtis, dar viena vasara, dar vienas gyvenimas. Kaip kad juodraštį rašyčiau. Su pabraukymais. Kitam gyvenime pataisysiu. 
8 comments|post comment

Tobulas verslo planas [30 Jul 2011|06:15pm]
Pradžioj, čia atvykus, gyvenau kartu su lietuviškais pankais. Teisingi tokie pankai – alus, pankrokas, stipriakas, žolė, neplauti indai, vegetarizmusai, gitara, tamtamai, nuotykiai. Vėliau dar karc nuo karto ir toliau bendravom. Dabar kas LT, kas Prancūzijoj, kas šiaip. Išsibarstė.
Veikėjai. Buvo tokia faina porelė – jauna graži mergaitė ir vaikinas. Dirbo kartu viename fabrike, keikė valdžią, mokesčius ir darbą. Gyrė alų, žolę ir laisvę. Dar buvo gudrūs, tai susigalvojo verslą planą, kad galėtų įgyvendinti svajonę.
Svajonė
– nevergaut (nedirbt), turėt busiuką ir gyvent Prancūzijos kalnuose, kartais pasemplinant didmiesčiuose.
Verslo planas. Užsisakė internetu sėklų. Pasisodino DAUG augaliukų palėpėje, įrengę tam tinkamą apšvietimą, temperatūrą ir pan. Kažkiek ten (daug) kg užauginus ir pardavus, turėjo užtekt busiukui ir pirmai sočiai pradžiai do horodu do Parižu nusibasčius.
Verslo plano įgyvendinimas. Būdami pagiringi, otxodni ir visokie kokie ten būna po grybų, markių ir kitokio džiaugsmo, užsiparanojino kad OJ! čia skraido malūnsparniai kurie su spešl davikliais randa šilumos šaltinį palėpėje ir tada momentaliai pagauna tokius verslininkus kaip jie. Susiparino ir per savaitę surūkė visus vos prasikalusius daigelius.
7 comments|post comment

skautai, gėrimai ir maudymkės botuose [22 Jul 2011|09:39pm]
Krūvos krūviausios (nesukeist raidžių vietom plyz) rūbų ant gridų. Palatkė kampe. Saldainiai, barankos, džiūvėsiukai pakiukais virtuvėj. Maudymkės, botai ir kosmetika bele kur. Plius niolika, bet radijatoriai įjungti visu karštumu. Džiovinamės skalbinukus 'ant greičio'. Panika galvoj ir rūroj. Pakuojamės, tipo.
Rytoj mergiotes ištremiu į skautų stovyklą 8 dienoms. Vyresnėlė sakė kaind of čyp vaj tiu get rid of čildren fo uan vyk.
Savaitę dariau sarašą, ką pasiimt, bet tai ale vistiek kitaip kažkaip dėliojamės.
Norėjos kaip geriau, o gavosi kaip visada.

Blyn, o tos dvi kikimaros kikena ir pešasi (sako, mama, mes čia taip džiūgaujam) ir nė velnio nepadeda.

Ale. Po gimtadienių maratonų dar liko stumbro mėlynių degtinės, Stroh'o bonka, vyno belekiek (fe, nemėgstu) ir pusbutelis degtinės kameroj. Na, gal nuraminsiu nervus kaipnorinc.
post comment

lafaaa [21 Jul 2011|10:29pm]
[rašyta praeitą savaitgalį. naktį. kai norėjos laifžornalintis. bet nebuvo ineto]

Kai šašlykai užraugti. Viščik‘ su paprika ir kiaulik‘ su daaaaug svogūnų.
Kai balionai pripūsti ir užduotys, kur rast suslėptas dovanas, tvarkingai surašytos.
Kai blueberry fizz pabaigtas. Viens vnt.
Kai rytoj ilga diena, kai gimtadienis, kai laukia kung fū panda 2, bokštas ir neribotas čainyzas.
Kai ne tavo – bet nu taip truputį jau tavo – vaiko gimtadienis. Tokio angliško, jaukaus, mandagaus ir jautraus.
Kai jau dvi ei-em ir tupiu ant naujai atrasto kind of balkoniuko (svarbu lipant per miegamojo langą nenusibaladot). 
Aga, rūkau. Vėl.
When ir rains and it pours when you‘re out on your own.
Kai namie tylu ir visi saldžiai miega. Na, nebent Goma čepsėdama doroja šašlyko liekanikes.
Tokia lafaaa.
 
Džyzus, kaip aš myliu naktis. Ypač vasaros. Ypač bemieges. Ypač po ilgesio priepuolių. Kai tokia naminė, jauki, rami, bet vis ta pati. Rytoj kažkam dešimt, poryt kažkam šiam devyni, o prieš tai dar dviems šmikiams buvo po kažkiek tai ten. Su kuo ir sveikinu. Ir visus tuos, kuriems tarp poryt ir vakar.
6 comments|post comment

ar be Jolkos ni-ni-ni? [10 Jun 2011|08:30pm]
O LJ senukai senbuviai dar daro mytus, paskanintus alumi?
Ir net ne kalėdinius? Nes gal visai ir smagu būtų kąnorinc pamatyt.

Ypatingai kai telefono su lietuviška kortele ir visais numeriais nebeįsijungiu :( numiro. Merfiškai dėsniškai.
9 comments|post comment

anot vieno katino "gyvenkime draugiškai" [02 Jun 2011|09:48pm]
Per kažkur kažkaip kažkada švenčiamą gimtadienį pliurpiau su viena moterimi, 8 metus Anglijoje gyvenančia. Sako, kad "et/ot, nebeliko draugų Lietuvoje. Visai visai." O dar ir snukiaknygėj buvo kalba apie sielos draugus. Tai ir susimąsčiau. Ne, ne taip.
Pirmiausia išsigandau. Griebiau už širdies, imitavau infarktą su insultu ir agurkų bakterijom, bet paskui susimąsčiau.

Paauglystėje nerazlej-voda bičai. Vienas jų (tobiš prыnC) išvažiavo į tolimą šalį laimės ieškot. Paskui save vėliau nusitempė ir geriausią savo draugą. Ir pradėjo abu kartu gyvent. Tik va vienas netvarkingas, išlaidus, tūsovnas meškinas, o antras toks skrudžas pedantas intravertas. Прошла любовь, завяли помидоры su realybe kaktomuša susitrenkus. Dėl neplautų indų ir principų.
Pamenu, iš Bjork koncerto su vienu iš jų grįžinėjom ir visą naktį pliurpėm. Apie draugus irgi. Bandžiau įteigt, kad tame ir prikolas draugystėj, kad skirtingi. Nebūtina taip pat identiškai mąstyt, ir derintis vienas prie kito gi kartais reikia, ir ašesitu padefoltu ne taip jau dažnai įsijungia kai tau nebe -niolika... Reikalavimai, stereotipai, surambėjimas, įpročiai eina į trasą.
Ir išvis fig ten su veidrodžiu padraugausi, jei ašesitu taip filmiškai knygiškai idealistiškai vyksta. Smagiau stebėt tą kitą, kitokį ir mėgautis tuo. Mokytis to, kas iš jo geriausia. Dovanot tai, ką pats geriausia turi. Ir judėt viena linkme. Vienas - Liolekas, kitas - Bolekas.
Bet taip ir nedraugauja anie.

O aš siaubingai bijau, kad po pasaulį išsibarstę, taip tolsim ir nutolsim per begalybę. Neskani mintis.
10 comments|post comment

ŠV.SVečiai [01 Jun 2011|08:43pm]
"Laba diena" - sakome, užsukę į svetimus namus.
Svečius imituojame. O mintyse tai tikrų tikriausi šeimininkai.
Išsitraukiame linuotę, centimetrą, padidinimąjį stiklą, interjero dizaino bakalauro bei valytojo(-s) magistro diplomus.
"Ak, kokia eklektika ir kaip spalvos nesuderintos!", "Vajazou kokie dideli ir niūrus, šalti namai", "Fui, indai nesuplauti kriauklėj! Ir šiukšlės neišneštos... Kaip taip žmonės nevalyvai gyventi gali...", "Ta sofa tai išvis niekurniekaipprienieko nedera", "Šuo palaidas laksto, taigi vaikas mažas namie!!!", "Protu nesuvokiama, kokia vonia dulkina", "Na ir kam jiems tas daržas, jei jo nenaudoja..?" ir tė tė ir tė pė ir pan. Dėkui die, kad mintyse.
Ir juk visai nesvarbu, kad tiems, kas rūpinasi šiais namais, ir TAIP gerai. Jie laimingi tuose namuose su nusilupusiu plintusu, kai kuriais budėjimo režime strigusiais, dulkes renkančiais daiktais ir visai visai ne kataloginiu interjeru.

Bet svečiai vistik šventas dalykas. Tėtis sakė, kad nuo praeitų metų kabinamos užuolaidos prieš mums atvažiuojant "pasikabino". Savaime taip. Durų rankena "susitaisė". Irgi savaime.
Tai kad, mieli sveteliai - mielai prašom. Pas mane dvi liustros kampe trečia savaitė dulka.
11 comments|post comment

tarp tuoj ir rytoj [12 Apr 2011|08:30pm]
Petras Jonui sakė 'gyvenk taip, lyg ši diena būtų paskutinė'.
Kadangi Jonui Petras buvo pats tikriausias autoritetas, tai anas taip ir gyveno.
Nesitvarkė anei mašinos, anei namų, anei dantų, anei santykių. Nieko nesitvarkė. Tik paskutinę dieną gyveno. Šimtą piam septintą kartą prasukinėjo savo gyvenimo filmuką mintyse. Žiūrėjo senus tarybinius multikus ir filmus. Rašė žinutes seniai pamirštiems, o kartais net ir mirusiems, klasiokams. Gaudė drugelius, dainavo už širdies griebiančias dainas ir glostė priklydusį katiną.
Ir daug daug rūkė. Kas tas plaučių vėžys, neužsikrėsiu iki rytojaus, - mąstė Jonas. Ir jau antras mėnuo kaip neišsiblaivė.
Ale graži ta paskutinioji, mat ją velniai!
13 comments|post comment

Hints on English Pronunciation for Foreigners [12 Apr 2011|06:01pm]
I take it you already know
Of tough and bough and cough and dough?
Others may stumble, but not you
On thorough, plough, enough and through.
Well done, and now you wish perhaps
To learn of less familiar traps?

Beware of heard: a dreadful word
That looks like beard and sounds like bird.
And dead: it’s said like bed, not bead -
For goodness sake don't call it deed!
Watch out for meat and great and threat
(They rhyme with suite and straight and debt).

A moth is not a moth in mother,
Nor both in bother, broth in brother.
And here is not a match for there,
Nor dear and fear for bear and pear.
And then there’s dose and rose and lose -
Just look them up - and goose and choose.
And cork and work and card and ward,
And font and front and word and sword,
And do and go, and thwart and cart -
Come, come! I've hardly made a start.

A dreadful language? Why man alive!
I'd mastered it when I was fice.
And yet to write, the more I tried,
I hadn't learned at fifty-five!

Herbert Farjeon
2 comments|post comment

norėčiau turėti smagų brolį ar mielą sesę [09 Apr 2011|11:15am]
Yra trimečių 'kodėl' - tokie paprasti ir nesunkiai supaprastintai paaiškinami.
Vėliau pirmokėlių 'kodėl' - jau pradedantys reikalauti _bent jau_ vaikiškos enciklopedijos skaitymo :)
Niolikiniai 'kodėl' - labiau pareiginiai/moraliniai/potencialūs kodėl-taip-o-ne-kitaip?

Oooj. Nėr lengva su paauglike vienuos namuos. Dabar pagrindinė problema ir klausimas - atskiro kambario noras. Labai puikiai jį suprantu ir po truputį judam link to. Daug kalbėjomės apie mano KODĖL - kodėl jai reikia to kambario, ar tai tik egoizmas ir savininkiškumas, dar pliurpėm apie privačias erdves ir sugebėjimą (su)gyvent su kitais, surandant kompromisą. Mano mergelikių amžius - 9 ir 13 metų.

Aš gi visą gyvenimą vienturtė. Visada (na, nuo 8 metų) turėjau savo atskirą kambarį. Nuo keturiolikos - pusę savaitės išvis gyvendavau vienui viena. Tai kad nesuprast man tų sesių/brolių nesutarimų, emocinio šantažo, leisiu/neleisiu, vyresnėlės ir jaunėlės statuso bei kitų niuansų. Kad ir kaip to pavydėčiau momentais :)
Prisiminiau skaitytą mintį: pirmas dalykas, kurio išmoksti didelėje šeimoje - niekada gyvenimas nebūna teisingas, niekada visko nebus po lygiai ir ne visi yra lygūs, būna ir lygesnių.

O tai broliai kurmiai, kas turit brolių/seserų - kas labiausiai užknisdavo iš tėvų pusės? Domina tiek jaunėlio(-ės), tiek vyresnio brolio/sesers pozicija. Nes nu tundra aš tuo klausimu. Ir vaizduotė ne visai tuos smulkius (dažnai nutylimus) niuansus teisingai nupaišo. Ir knygučių teorija skiriasi nuo realybės.
21 comments|post comment

vandalai [05 Apr 2011|10:39pm]
Gyveno kartą panelė Siena darželinio pupmedžio gatvėj.
Dailiai nelygi, pseudo balta, vietomis garbanota ir spuoguota.
Paaugliškai nekalta.

Bet užkliuvo man ana. Būna. Ypač kai turi per mažai veiklos ir per daug laiko.
Praeitų metų kovą užkliuvo. Didžioji sena tarka dar sakė: nieko nedaryk, palauk manęs.
Bet ryšium su atstumais, nėštumais, nesklandumais ir kitais umais umais, bakardiniu ekspromtu pradėjau šiemet.

Taigi. Kaip mes Sieną ga(i)dinom.
nafing bat medžikCollapse )
Aga, vizualizavau svajonę. O svajonė taip hopt - ir kitur kraustomės.
Yra tokia faina firma fcuk. Vava. Kažkaip tokiom raidėm norėČ emocijas išreikšt.
8 comments|post comment

maaaaam. am. [03 Apr 2011|06:40pm]
Šiandien mamos diena Anglikonijoj. 
Mergaitės pasidalino - vyresnėlė sveikina mane šiandien, mažėlė - lietuvišką gegužės sekmadienį. Praeitais metais, pamenu, ryte gavau kavos į lovą + pyragą (namie darytas ir išmaniai pusantros paros slėptas tinginys) + pliušinę kičinę pelėdą, sakančią I love you mum, kai paspaudi + fantastiškus auskarus + fainą atviruką.
Šiemet irgi palepino: žiedas + saldainiai + gelė vazoniuky + knyga + atvirukas su laaaabai gražių šiltų žodžių doze. Rašė, kad visi pavydi tokios mamos. Drįstu nesutikt, bet tai gal ne šiandien. Šiandien tebūnie ах какое блаженство знать, что я совершенство знать, что я идеал (gerbiama M.P.). 
 
biški boring, kai daug raidžiųCollapse )
[ale man visai patinka dvi mamos dienos per metus]
10 comments|post comment

kai iš radikalo(-ų) sprendžiama apie tautą [13 Mar 2011|11:27am]
Ir vėl aš papiktinta :)
Kažkaip raunuos pastaruoju metu.

"Япония... Конечно, очень жаль людей и впринципе это всё ужасно, но тут у меня напрашиваются какие-то циничные выводы: может месяц назад не надо было обижать Россию и флаг сжигать? Нет, конечно, луна бы всё равно приблизилась к Земле, но может быть что-то было бы иначе..." (nito_os)

Tai leido pasikapstyt giliau dėl Kurilų ir Rusijos/Japonijos nesutarimų. Nefaina tendencija - bandant skaityt rusiškus šaltinius, labai daug a lia "В Японии можно сжечь флаг России и не понести наказание." Skaičiau bbc. Vistiek nedaeina, kuriuo galu susieti kelis radikalius dešiniuosius su krūva nekaltų žmonių.
Durna aš, turbūt.
14 comments|post comment

navigation
[ viewing | most recent entries ]
[ go | earlier ]