shit

Apie kultūrinius skirtumus

Pamenu, prieš trejetą metų, atvažiavus salon, sakiau kad nu niekaip su anglišku vyr.lyt.aCtovu neišgyvenčiau. Kultūriniai skirtumai, stereotipai, i fsio takoje. Nes nu kaip, pradžioj stereotipiškai anglus įsivaizdavau - raumeningi ir/arba pilvoti futbolo fanai, su daug f raidžių žodyne, olous buteliu, sysiojimu ant el-tė seimo rūmų ir karšta bulve burnoj (toks angliškas akcentas) arba skrybėliuoti, kultūringi, arbatą geriantys su atlenktu mažuoju piršteliu ir karšta bulve burnoj (toks angliškas akcentas).
Kadangi pati savęs priskirt negalėjau nei toms kur žiemą/vasarą su miniakais plikom kojom (man vilnonės kojinės labiau prie širdies), nei toms kur skrybėliuotos aukštuomenės damos su binokliu žirgų lenktynėse (kamon, taigi šiauliaiska mergikė, praktiškai iš tundros), tai jokios logikos poruotis su anglišku vyr.lyt.actovu nemačiau.
Bet shit love happens. Jau du metai kartu. Negirsiu labai, nes ne parodai/pardavimui savo mieliausią išstatau, bet nu nuskilo man nesvietiškai. Bet aš ne apie tai. Aš apie kultūrinius skirtumus.

Žostkas nesusisusi (-kalbėjimas, -supratimas) buvo su labai paprastu žodeliu OK. Kaip ir nieko mandro, all correct. Jokių neigiamų kanotacijų ir išsidirbinėjimų net ir nesugalvosi. Bet nu mano smegenėlės kitaip susisukusios. Suradau kaip prisikinst.
Pirmiausia su tuo 'are you ok?' Nu kažkaip nepatogu būdavo po to klausimo. Vos ne mechaniškai nusivalydavau zūbus (gal kur išsitepus?), bėgdavau į tūliką apsižiūrėt iš visų pusių ir galvodavau negi ne ok atrodau, kad klausia. Taip ir kankidavaus su tuo klausimu pusdienį paskui galvodama, na kas KAS? su manim ne ok. Na, pas mus klausia 'ar tau viskas gerai?' tik tada, kai arba atrodai lyg tuoj tuoj numirsi, arba kai tris savaites dingai, nekėlei ragelio ir staiga apsireiškei. Įtariu, čia išsilavinimo spragos. Apie haudiujiudū per anglų pamokas pasakojo (kur mandrai po pamokų sakydavom viens kitam idi f3,14zdu), bet apie ajūoukei zarazos nutylėjo. Taip ir kankinuos. 
 Kitas nesklandumas su tuo paprastu dviejų raidžių žodeliu - kai jis naudojamas vietoj galvos palingavimo. Nes na kaip - aš tai galiu lygu dėt tarp oukei ir tarp gerai. Jis toks pritarimo, sutarimo ir teigiamo atsakymo miksas. Ir va kai tu tūlam mylimam anglui sakai kad tave užklupo kokia nesvietiška bėda (tornadas, bobutė numiro, katinėlis medy, PMS'as, nieksmanęsnemyli, nagas nulūžo, darbe stresas, patekau į avariją - tinkamą pabraukti), o anas sako 'OK'. Jopštvairogės, nu visai tas reikalas NEOK. Visai visai. Bet tai taip: -labas, man koja sulūžo. -ok. Nou its not oukei. Nou nou nou, spyk nou ingliš, aj kam from Barselona. Ir taip galvą į sieną tdš tdš tdš. 
Fiuf, pasiguodžiau.

Iš tikrųjų tai chebra mane išvarė į svetainę ir neleidžia niekur namų teritorijoj judėt. Mano nosis kalba apie skanius pyragus, ausys - apie vyniojamą popierių ir žopoj čiuju, kad rytoj turėsiu ankstyvus gimtadieninius pusryčius į lovą. Kas iš esmės nėr blogai, bet pabambėt netrukdo.
shit

isn't it ironic, don't you think?

Jau daugiau kaip tris mėnesius gyvenam naujuose namuose. Ten tų - svajonių. Ir bene tik antras savaitgalis, kai neturim svečių. Nes juk vasara, jūra, šašlykai, nu ir šiaip mes faini :)

Tai po ilgos darbinės išprotėjusios savaitės nusprendžiau apsimest gera. 
Atsikėliau anksčiau, užsidėjau išeiginius triūsikus, žiurstą, baltas tapkes, gumines pirštines iki kelių alkūnių ir pradėjau savo misiją X. Čia jums ne šuns papS nucackint visus pakampiukus, iššveist, išplaut, išblizgint nepasiekiamas vietas (vis dar nekenčiu reliatyvumo dievų - veidrodžių ir stiklų), nukariaut vorus, dulkių kamuolius po sofom, surūšiuot šovinius (vaikų tai daug ir visi karingi), iššluot visokius lapus ir kt šūdeliokus iš abiejų namo pusių, eliminuot piktžoles ir vis dar sugebėt po to su žmonėm bendraut.
Nes nu MŪ. Kai išsiplauni grindis ir viską labai blizgiai ir nuostabybiškiausiai išpiderasini, kad net musė paslystų - būtinai atsitinka meleonas ČP. Kaip miltai ant grindų. Sultys - irgi. Kaip išsitaškiusi uogienė metro spinduliu (gaudžiau šaukštelį ir tėkštelėjau ne tik ant stalo, bet ir ant spintelės, ant grindų, ant kelnių, tik luboms nekliuvo). Kaip niekada nekliūvantis slenkstis su saldžios arbatos puodeliu rankose. Kai škacikė purvinom pėdom namo parėjusi (luboms ačiūdie šįkart irgi nekliuvo; bet tik joms).
Ir viskas per vieną dieną. Per tą vieną dieną, kai atsikeli anksčiau, užsidedi išeiginius triūsikus, žiurstą ir baltas tapkes. 

Tik paskui nereikia klausti 'ou, ar tau viskas gerai?', 'kokia bitė rūron įkando?' ir panašių nesąmonių.
Nes miltai. Sultys. Uogienės. Arbatos. Katės.
Visus žudyt. Pageidautina triskart. Įvairiais būdais.

Niekas, aišku nuo namų tvarkymo dar nemirė, bet rizikuot vistiek nepatartina.
Drįstu teigti, kad labai kenkia sveikatai. Ypač aplinkinių. Ypač psichinei.
ef-hash

demokratija ir dietos

Darbe priverstinai (minėjau posto pavadinime demokratiją, ane?) kolektyviai klausomės šūdino radijo. Ne russkoje radio, bet vistiek. Be bejoncių, gagų, marsiečių ir kt. šlamšto, va reklamos kartais visai pralinksmina. Viena tokia fainuolė buvo apie weight watchers  (vertimas laisvas ir tyčia netaisyklingas):
'ajajaj ojojoj ujujuj kaip gerai atrodai. gal tu ant dietos?'
'nenene, aš ne ant dietos, aš ant žaidimo'
jū dount nyd daiets, its e geim jū plei tiu lūz vei-g-h-t

Aga, vienas toks kaip tik darbe per pietus ir žaidžia. Normalus augęs vyras, o jau antra savaitę vien pomidorus ir salierus per pietus kremta. Nenene, čia visai ne dieta. Tikrai-tikrai. Labai žaismingą veidą nutaiso kai paklausiu 'rabbit food again?'. Nu tokį žaismingą, kad mano širdis plyšta, negalėdama tinkamai pasirinkt: DUOT jam normalų kepsnį ir olous ar DUOT snukin.

Išvis būna labai smagi kategorija žaidžiančių dietą žmonių. Ne, čia ne apie kalafjorus.
Pvz kur geria nesaldintą kavą (nors ir jiems neskanu, bet taigi kalorijos!), bet būtinai sausos grietinėlės porą šaukštelių įsimeta. Arba valgo sausą, t.y. be sviesto, be sūrio sumuštiaką (duona+kumpis) per pietus, kad nebūtų per riebu, o per trumpą pertraukėlę ramiai sau sušlamščia čipsų paką.
Gal čia aš ko nesuprantu - gal čia greity esmė? Jei paslapčia ir labai labai greitai - tai kalorijos nespėja ant pilvo ir liaškų susimest. Tada musiau tik į papus nukeliauja. Aš ir tokios dietos norėč. Pažaist. O gal ir kokių trijų, nes nuo dviejų dietų vistiek normaliai pilvo neprisikimši.
hmm

stiuardesa pa imeni Žanna

Atostoga.

Keturi čiūmadanai. Vienas - man. Vienas - jam. Rūūūūžavas - jai. Mėlynas su daug lipdukų - dar vienai jai.
Ir dar vienas ekstra. Tokiai mažai stebuklingai princesei, gimusiai šių metų rugsėjo trečią.
Škacikė Goma nagais ir dantimis liūdi, mus išlydėdama. Žino, kad kaimynas niurkys ir lepins gal labiau nei mes.

Rytoj - London. Poryt - Vilnius. Užporyt - Šiauliai. Savaičikė minty.
Kažkaip vis kitaip grįžtasi. Kitomis emocijomis, kitomis spalvomis. Na, ir patys keliaujame daug daugiau.
Kažkada susimąsčiau, kad dabartinės globalizacijos laikais nebėra emigracijos ar imigracijos. Tik migracija. Judesys. Vaizdų, darbų, žmonių, namų kaita. Kaip kad iš kaimo didmiestin, kad vėliau keliais autobusais per pusdienį parsibaladot pas mamą lašinių. Taip tad iš Londono Vilniun plius mažesnis čiūmodanas su lauktuvėm.

Dar norisi jūros, egzaminų ir "Kišenės".
Keptų koldūnų, STROH'o ir black kent.
Pirštų galais per pokalbius iki ryto.
tease

fsio meniajetsia, fsio tečiot

Bet kai kurie dalykai tai nu tooookie tokiepatys kad nimahū (išskyrus apmirusį gyvžurnalį, toks half-live journal).

Pavyzdžiui mano laiko organizavimas kaip buvo kūjovas niekinis, taip ir liko. Aga, viską darau paskutiniu momentu. Sėdžiu dabar prie užrašų, rašau egzamininį darbą (dzieve dzieve, kada aš tuos mokslus pabaigsiu, amžina studentka nedaučka...).
Taigi, po poros metų pertraukos (a la akademinės atostogos savanoriškojo išsitrėmimo salon proga) toliau baiginėju savo mylimą fylasuofyją. Na, vis dar veža. Spausčiau meleoną AJLAIK, jei snukiaknygėj būtų. Kvaila būtų baigus tris su puse metų (iš penkių) taip jamt ir nepabaigt. Tai baiginėju. Naktinėju prie kreditų skirtumų ir fantastiškų temų.
Tafaj kumščius suspaustus metus palaikykit už mane, kad parako rūroj nepritrūktų, a?

Ir čia, Anglikonijose, per porą metų išsilaikiau anglų kalbos kursus užsieniečiams. LEVEL1 ir LEVEL2 ESOL (ingliš kas spykina azer lengvičes). Kadangi viskas skamba kaip geimsuose, tai nutariau jamt AS English (aka advanced, krūtai skamba). Lingvistika, tekstų sudarymo ypatumai; kalbos ir giminės, kalbos ir valdžios santykis. Susmarija, sėdžiu su vien anglais ir analizuoju cockney dialect. Dar zarazos nenorėjo priimt, mat jokių angliškų GSCE egzaminų nelaikius (kas buvo nurodyta kaip būtina sąlyga). Bet tai parašiau 500 žodžių crazy rašinėlį ir anie neatsispyrė mano žavesiui pavargo nuo mano įkyrumo.

Prisiminiau savo VAU jausmą. Begalinį tokį, kai fiziškai pajutau, kad vaikštau tomis pačiomis vietomis ir kalbu ta pačia kalba, kaip paauglystėj (ir vėliau) klausytų dainų atlikėjai ir mylimų knygų rašytojai. Ir šiaip patinka vis daugiau "pagaut" kalbos niuansų. Vis labiau atrast ir vis daugiau suprast. Vaj ir haū.
Kas, kad kalboj išimčių daugiau nei taisyklių. Kas, kad minor sentences pas mane pa defoltu visur ir visaip.

O laiko vis nenusiperku. Neuždirbu tiek. Kad nusipirkt papildomą dieną savaitėj.
Nes ir mergelikėms dėmesiaus reikia. Viena, va, pianistė; kita - gitaristė. O! Radau pas mano trylikinę po čiužiniu apie EMO judėjimą 30 lapų atsispausdinta (na bet vistiek ana sakė, kad jinai per daug plepi ir laiminga, kad emo būtų). Mažėlė komiksus visai klasei paišo ir kopijuoja. Stebuklingos jos pas mane.
[ak tai va kur visas printerio rašalas amžinai dingsta!!!]
O dar kas antrą savaitgalį vaidinam daugiavaikę šeimą. Kai brangiausias pasiima du savo berniukus ir darom ALIAS, Cadoo ar šiaip kreizi fūd party. O dar esu paaukštinta darbe, kuriame jau pusantrų metų sukinėjuos. Ir dar be kelių savaičių metus besukinėdama uodegą, rodydama kaprizus ir stebuklingą charakterį, turiu kątikkątik šviežiai įteiktą sužadėtuvinį briljantą ant piršto. Eto liuboff, sakote?
не мы такие, жизнь такая

Detalės keičiasi, bet ritmas - ne. Taigi, bėgdama pro šalį, norėjau PASIŽYMĖTI sau ir pasauliui, kad nu geresnio daikto nei gyvenimas fig čia gyvenime surasi. O tas meleonas problemikių - unitaZAN!!!

TOTALizatorEI

Šiaip anglai lengvai pamišę dėl visų lošimų, loterijų, totalizatorių ir panašių a la adrenalino rūron injekcijų.
Vietinės reikšmės fūlės rungtynės - renkam po svarą. Loto meleonZ - renkam po svarą. Arkliukai su numeriukais ant nugarų laksto - po svarą. Šiaip kartą į savaitę - irgi po svarą. Paskui laimingojo bilieto savininkas susirenka visus pinigėlius, nuperka sausainių ant bendro stalo ir tiek. Paprastai apie 50 žmonių žaidžia tą savaitinį rendom rafl (iš kažkur 90 darbuotojų). Kažkada nesusipratusi dėbtelėjau: o tai jeigu po tą svarą kas savaitę į kojinę dėt ir metų gale 54 turėt - ne tas pats išeina? Pažiūrėjo kaip į ne visai pilno proto, nesuprantančią angliškų tradicinių niuansų. Tai gal daugiau neklausiu.
Bet man tai kas, kas kad nepa(r)siduodu ideologijai posvarąi - vistiek prie sausainių stalo dirbu (nom-nom-nom).

Praeitą savaitę buvo topinis ruffle - duodi svarą ir rašai ant lapiuko svorį. Kažkiek ten lbs ir kažkiek ten oz. Pasidomėjau, kas ir kaip - pasirodo, neseniai dekretan išėjusios bendradramblės kūdikio svorį spėja. Laimėtojas susirenka pusę pinigų, kita pusė - kūdikiui.
Nu moka anglai linksmintis, nieko nepridursi.

Aj, buvo pokalbis apie pasaulio pabaigą neseniai.
Tai pasiūliau totalizatorių dėl numatomos datos daryt.
Po svarą.
tease

na figa?

  Mane žavi. Ne, ne tas žodis. PAtenkina, PAmalonina, PAtinka mano gyvenimas čia ir dabar. Su ritmu, stabilumu, dviejom fantastiškom čiučiundrikėm kasdien ir kas antrą savaitgalį su dar dviem pezučiais čiučiundriukais. Su mylimu, mylinčiu, almoust piorfekt vyru. Darbu, atostogom, draugais, škacike, pietų stalu ir skaniais pietumis ant jo. Penkmečio planais, santaupomis, iššluotomis ir išplautomis grindimis, tvarkingai sudėliotais niekučiais lentynose ir galvoje.
  Bet tai nu ką KĄ su tuo ilgesiu daryt? Kur kartais iš pasalų kaip žvėrys kokis užpuola. Kur klaustuku smilkiniuose tvinksi, kad kažką labai svarbaus pamiršau. Skaudžiai tas alkis per paširdžius. Nemiegotų naktų, gramų ir tonų paieškų ir/ar savipisos, metrų ir kilometrų audinių atraižų, litrų poezijos ir kibirų prozos. Tūkstančio mylėtų ir meleono mylimų žmonių.
Tokia frustruota ir sublimuota. Uota. Ta. Atata. 

Потеряли своё я два военных корабля,
потеряли свой фарватер и не помнят, где их цель
и осталась в их мозгах только сила и тоска.
Непонятная свобода обручем сдавила грудь
и неясно, что им делать или плыть или тонуть,
корабли без капитанов, капитан без корабля
надо заново придумать некий смысл бытия...
на фига?... 


  Rytoj bus dar vienas penktadienis, dar vienas rugpjūtis, dar viena vasara, dar vienas gyvenimas. Kaip kad juodraštį rašyčiau. Su pabraukymais. Kitam gyvenime pataisysiu. 
shit

Tobulas verslo planas

Pradžioj, čia atvykus, gyvenau kartu su lietuviškais pankais. Teisingi tokie pankai – alus, pankrokas, stipriakas, žolė, neplauti indai, vegetarizmusai, gitara, tamtamai, nuotykiai. Vėliau dar karc nuo karto ir toliau bendravom. Dabar kas LT, kas Prancūzijoj, kas šiaip. Išsibarstė.
Veikėjai. Buvo tokia faina porelė – jauna graži mergaitė ir vaikinas. Dirbo kartu viename fabrike, keikė valdžią, mokesčius ir darbą. Gyrė alų, žolę ir laisvę. Dar buvo gudrūs, tai susigalvojo verslą planą, kad galėtų įgyvendinti svajonę.
Svajonė
– nevergaut (nedirbt), turėt busiuką ir gyvent Prancūzijos kalnuose, kartais pasemplinant didmiesčiuose.
Verslo planas. Užsisakė internetu sėklų. Pasisodino DAUG augaliukų palėpėje, įrengę tam tinkamą apšvietimą, temperatūrą ir pan. Kažkiek ten (daug) kg užauginus ir pardavus, turėjo užtekt busiukui ir pirmai sočiai pradžiai do horodu do Parižu nusibasčius.
Verslo plano įgyvendinimas. Būdami pagiringi, otxodni ir visokie kokie ten būna po grybų, markių ir kitokio džiaugsmo, užsiparanojino kad OJ! čia skraido malūnsparniai kurie su spešl davikliais randa šilumos šaltinį palėpėje ir tada momentaliai pagauna tokius verslininkus kaip jie. Susiparino ir per savaitę surūkė visus vos prasikalusius daigelius.

skautai, gėrimai ir maudymkės botuose

Krūvos krūviausios (nesukeist raidžių vietom plyz) rūbų ant gridų. Palatkė kampe. Saldainiai, barankos, džiūvėsiukai pakiukais virtuvėj. Maudymkės, botai ir kosmetika bele kur. Plius niolika, bet radijatoriai įjungti visu karštumu. Džiovinamės skalbinukus 'ant greičio'. Panika galvoj ir rūroj. Pakuojamės, tipo.
Rytoj mergiotes ištremiu į skautų stovyklą 8 dienoms. Vyresnėlė sakė kaind of čyp vaj tiu get rid of čildren fo uan vyk.
Savaitę dariau sarašą, ką pasiimt, bet tai ale vistiek kitaip kažkaip dėliojamės.
Norėjos kaip geriau, o gavosi kaip visada.

Blyn, o tos dvi kikimaros kikena ir pešasi (sako, mama, mes čia taip džiūgaujam) ir nė velnio nepadeda.

Ale. Po gimtadienių maratonų dar liko stumbro mėlynių degtinės, Stroh'o bonka, vyno belekiek (fe, nemėgstu) ir pusbutelis degtinės kameroj. Na, gal nuraminsiu nervus kaipnorinc.